- pikčiavaikis
- pìkčiavaikis sm. (1) 1. Pls menkas, silpnas žmogus. 2. niekam tikęs žmogus: Tas pìkčiavaikis sukas dar prie tokios mergos! Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pikčiavaikis
Look at other dictionaries:
prasčiūgas — prasčiū̃gas, ė adj. (2) prastas: Jų visos bitės prasčiū̃gės (paprastos) Mrc. Prasčiūgės (laukinės, neskiepytos) grūšios Rod. Tai man ne jaunikis, bet pikčiavaikis, žugaišėlis, prasčiūgėlis – papūs vėjas, tai ir brinkters žemėn Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
